Iš RFSL puslapio:

“Tada ir dabar
SENOVĖS GRAIKIJOJE, meilė tarp vyresnių vyrų ir jaunų vaikinų buvo labai vertinama. Nepaisant to, būtų neteisinga tvirtinti, kad pasilikti homoseksualiu visam gyvenimui buvo normalu, kadangi kiekvieno jaunuolio tikslas vis dėlto buvo apsivesti. Atitinkama homoseksualumo norma neegzistavo moterims ir vergams. Todėl toks homoseksualumas atspindi labai patriarchalinę visuomenę.

Graikijos sala Lesbas, kur moteris poetė Sapfo mokino jaunas merginas 5-ame amžiuje po Kristaus, davė vardą moterų homoseksualumo formai. Žodis „lesbietė“ kilęs nuo šios salos pavadinimo.

Krikščionybė atnešė naują požiūrį į seksualumą. Buvo pabrėžiamas gyvybės pratęsimas, o geismas buvo pasmerktas. Homoseksualūs santykiai tapo nuodėmingais, kadangi jie prieštaravo kūrinijai.
(Citatos iš RFSL pabaiga)

Pastebėkite, kaip išryškėja RFSL pavydas Senovės Graikijos visuomenei dėl jų „labai vertinamos meilės tarp vyresnių vyrų ir jaunesnių vaikinų“. Čia mes akivaizdžiai kalbame apie labai plačiai paplitusią pedofiliją Senovės Graikijoje. Taip pat labai aišku, kad RFSL gailisi, kad „krikščionybė atnešė naują požiūrį į seksualumą“. Atrodo, kad jie ilgisi tų laikų, kai geismai ir pedofilija buvo gyvenimo norma.

Krikščionybė, žinoma, atnešė naują pasaulėžiūrą, kur buvo pabrėžiama kiekvieno žmogaus vertė. Krikščionybė sustabdė žmonių aukas gladiatorių kovose, sustabdė vergystę ir galimybę vyresniems vyrams parodyti savo „labai vertinamą geismą jauniems vaikinams“, kad galėtų patenkinti savo pačių šlykščias aistras. Buvo pradėta gerbti moteris, įsišaknijo bendra pagarba žmogaus gyvybei. Sveikos visuomenės pagrindu tapo šeima, susidedanti iš mamos, tėčio ir vaikų. Seksualinė ištikimybė tarp sutuoktinių tapo daug labiau vertinama norma, nei „meilė tarp vyresnių vyrų ir jaunesnių vaikinų“, kuri buvo taip vertinama Senovinės Graikijoje.

Šioje naujoje krikščioniškoje civilizacijoje žmonės pradėjo vertinti moralę ir etiką, kadangi jie tikėjo, kad vieną dieną jiems reikės atsiskaityti prieš savo kūrėją už savo veiksmus. Atsiskaityti už parodytą savo šeimoms ir kitiems, gyvenime susitiktiems žmonėms, atsakomybę. Reikia pripažinti, kad po to sekę 2000 metų nebuvo tobulais. Buvo kryžiaus žygiai, tamsūs viduramžiai, vergystė ir netvarkingumo, girtuokliavimo bei bendro moralinio nuosmūkio periodai. Tačiau toks elgesys buvo laikomas ydingu ir niekada nelaikomas normaliu ar trokštamu. Per 2000 mūsų civilizacijos metų mūsų pasaulėžiūra paprastai buvo pagrįsta pakankamai stipriomis vertybėmis, kad galėtų ištaisyti nuosmūkio ir ištvirkimo periodus. Tačiau mūsų laikais Vakarų pasaulyje vyksta dramatiniai pokyčiai, kokių niekas anksčiau nematė.

Mūsų dabartinės civilizacijos pabaiga?
Mes dabar matome, pirmą kartą per 2000 metų, kaip yra aukštinami nuosmūkis ir netvarka, kaip kažkas, kuo galima mėgautis ir todėl to trokšti. Vasaros pabaigoje aš skaičiau „Dagens Nyheter“ (išvertus: „Dienos naujienose”), viename iš didžiausių laikraščių mūsų šalyje, kreipimąsi į savo skaitytojus atsiųsti į laikraštį (atspausdinimui) pasakojimus apie savo neištikimybę sutuoktiniui vasaros atostogų metu (“hur du varit otrogen på semestern i sommar”). Šis kreipimasis buvo atspausdintas tam, kad vieno iš didžiausių laikraščių skaitytojai galėtų mėgautis skaitydami apie nuostabų geismą ir neteisėtą seksą. Toks blogis visada egzistavo, tačiau mūsų civilizacija niekada taip to negarsino, kaip tai yra daroma šiandieną. Šeimos struktūra, kuri taip gerai pasitarnavo mums 2000 metų bėgyje, dabar yra draskoma tiesiai prieš mūsų akis. Dabar mes esame labai ilgos civilizacijos pabaigos liudininkais.

Jei pažiūrėtume iš platesnės perspektyvos, nei viena civilizacija neišlikdavo amžinai. Jos iškildavo ir praeidavo. Todėl mums nereikėtų nustebti. Tai - kaip ratas. Kiekviena civilizacija prasideda barbarizmu, po to seka tironija. Tačiau po to yra išleidžiami įstatymai, kurie pažaboja žmonių elgesį. Pradžioje jie įvedami kokios nors formos diktatoriaus, po to tai pereina į politinę laisvę ir pagarbą žmogaus gyvenimui, kai visuomenės nariai pjauna organizuotos civilizacijos, kur gerbiamas dorumas ir žmonės palaiko vieni kitus, vaisius. Tačiau po to atsiranda godumas. Juo paseka tingėjimas ir visuotinis nenoras dirbti. Po to prasideda smukimas, išsikeroja ydos, ir sugriaunamos šeimos. Ar mes jau pasiekėme tą lygį? Mūsų civilizacijos sugriuvimas pakeliui į barbarizmą ir civilizacijos rato užsidarymas.