Nuor. 29:
Ši nuoroda (anglų kalba) yra pilnas Švedijos Aukščiausiojo teismo nuosprendžio tekstas pastoriaus Ake Green byloje. Tai tas tarnautojas, kuris buvo apylinkės teismo nuteistas kalėti už savo pamokslą apie seksualinį iškrypimą Švedijoje. Aukščiausiasis teismas sutiko su žemesnės instancijos teismo sprendimu, kad Green ištiesų įvykdė nusikaltimą ir nusipelno kalėjimo bausmės. Tačiau teismui teko atsižvelgti, ar jų sprendimas būtų patvirtintas Europos Žmogaus Teisių teismo. Europos teismo narėmis yra ir kitos Europos šalys, kurios dar nėra taip iškrypę ir hedonistinės, kaip mūsų šalis. Kitose šalyse jie vis dar laikosi abiejų žmogaus teisių – kalbos ir religijos laisvių. Todėl sprendimas “kaltas” nebūtų pripažintas Europos teismo. Todėl Švedijos Aukščiausiasis teismas turėjo išteisinti pastorių Green. Tačiau Švedijos įstatymas – apribojantis kalbos ir religijos laisves – vis dar galioja ir yra taikomas mūsų šalyje. Homomafija nenori jo pakeisti, kadangi jį galima panaudoti nutildant daugelį pamokslininkų. Jie tikrai nenori pereitį tokį teisinį košmarą, kokį teko iškentėti pastoriui Green.

Tokie Aukščiausiojo teismo samprotavimai yra labai akivaizdūs jų rašytiniame bylos nuosprendyje. Išvertus į lietuvių kalbą ten parašyta (ištrauka):

Pastaba:
Žemiau pateiktas tekstas yra paskutiniai sakiniai iš paragrafo, esančio teismo sprendimo išaiškinimo viduryje. Jie apibendrina Teismo nuomonę, kad Ake Green (dokumente jo vardas sutrumpintas į ÅG) iš tiesų nusikalto pagal Švedijos įstatymus.

ÅG sąmoningai taip kalbėjo pamokslaudamas bažnyčioje, suprasdamas, kad tai bus priimta kaip įžeidimas. Pagal Baudžiamojo Kodekso 16 skyrių, 8 poskyrį, kas jau buvo paaiškinta motyvacijoje, jo kalbą todėl reikia laikyti, kaip išreiškiančią panieką homoseksualams, kaip visuomenės grupei.

Pastaba:
Tačiau dėl skirtingų įstatymų apie žmogaus teises Europos Sąjungoje (ES) Švedijos Aukščiausiasis teismas turėjo atsižvelgti į tuos įstatymus ir atidėti į šalį Švedijos įstatymą. Į dokumento pabaigą jie štai kaip rašo:

Tačiau Aukščiausiasis teismas privalo dabar nuspręsti, ar Baudžiamojo kodekso 8 skyriaus, 16 paragrafo taikymas ÅG byloje turėtų būti atidėtas į šalį, jeigu jo taikymas būtų priešingas Konstitucijai („Švedijos Aukščiausiojo teismo sprendimai“ NJA 2000 psl. 132 ir 2005 psl. 33) arba Europos konvencijai (Įstatymo projektas 1993/94:117 psl. 37 ir Komiteto ataskaita 1993/94:KU24 psl. 17).

Toliau dokumente tęsiama:

Kai Europos žmogaus teisių teismas vertina, ar tariamas apribojimas yra būtinas demokratiškoje visuomenėje, teismas sprendžia, ar jis atspindi didėjantį socialinį poreikį, ar jis proporcingas siekiamam teisėtam tikslui ir ar nacionalinių valdžios organų pateiktos jo pateisinimo priežastys yra tinkamos ir pakankamos (1979m. balandžio 26d. teismo sprendimas byloje tarp Sunday Times ir Jungtinės Karalystės, psl.62, Publications Series A nr. 30). Kalbant apie išsireiškimus, kurie skleidžia, kursto, skatina ar pateisina neapykantą, pagrįstą netoleracija (įskaitant religinę netoleraciją) – ”neapykantos skelbimą” – Žmogaus teisių teismas atsižvelgia į tai, kad gali būti reikalinga bausti ar netgi užkirsti kelią tokios rūšies išsireiškimams. Tam, kad būtų galima nuspręsti, ar apribojimas yra proporcingas jo tikslams ir ar jo priežastys yra tinkamos ir pakankamos, turi būti atliktas bendras aplinkybių įvertinimas, įtraukiant kalbos turinį bei kontekstą, kur tai buvo pasakyta. Šiame kontekste taip pat reikia atsižvelgti ir į bausmės prigimtį bei griežtumą. (Žr. teismo nuosprendį Gündüz byloje, psl. 40; palyginkite taip pat su Teismo sprendimu 2004m. birželio 9d. byloje tarp Abdullah Aydin ir Turkijos, psl. 35; pritaikymas 42435/98, nepaskelbtas)…..

Bendrame ÅG bylos aplinkybių įvertinime – pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką – yra aišku iš pat pradžių, kad čia neina kalba apie tokius neapykantos teiginius, kurie paprastai yra vadinami neapykantos skelbimu. Tai taip pat galioja ir jo išsireiškimui, kurį būtų galima laikyti labiausiai išsiskiriančiu, kur seksualiniai nenormalumai yra palyginami su vėžio augliu, kadangi tas teiginys, vertinant jį pagal tai, ką jis pasakė savo pamokslo metu, nėra tokio pobūdžio, kad jį būtų galima laikyti skatinančiu ar pateisinančiu homoseksualų neapykantą. Negalima pasakyti, kad jo išsireiškimo būdas labai nukrypsta nuo Biblijos vietų, kur kalbama apie šią temą, bet jį galima laikyti išskirtiniu, netgi atsižvelgus į tai, ką jis norėjo perduoti savo publikai. Jis išsakė savo teiginius apie tai, kas parašyta Biblijoje, pamokslaudamas savo bažnyčioje. Į klausimą, ar tikėjimas, kuriuo yra pagrįsti jo teiginiai, yra teisėtas ar ne, neturėtų būti atsižvelgta darant šį bendrą įvertinimą (Europos žmogaus teisių teismo nuosprendis 1996m. rugsėjo 26d. byloje tarp Manoussakis ir kiti ir Graikijos, psl.47)

Tokiomis aplinkybėmis yra tikėtina, kad Europos žmogaus teisių teismas, ištyręs ÅG teisės pamokslauti savo mintis, pagrįstas Biblija, apribojimą, kuo jis yra kaltinamas, nuspręstų, kad apribojimas nėra proporcingas ir todėl nusižengia prieš Europos konvenciją.

Straipsnyje apie agitaciją prieš nacionalinę ar etninę grupę pateikto paniekos apibrėžimo negalima laikyti turinčiu tokią reikšmę, kad iškiltų teisinis konfliktas tarp Europos konvencijos ir Baudžiamojo kodekso (cf. Komiteto ataskaita 1993/94:KU24 psl.18 ff.). Iš to, kas pasakyta aukščiau, nedvejotinai seka, kad pagal paruošiamąjį darbą jo tikslas yra tas, kad tokie išsireiškimai, kaip Generalinis Prokuroras pacitavo prie šios kriminalinės bylos pridėtame pareiškime, turi būti laikomi, kaip išreiškiantys panieką pagal šį įstatymo straipsnį. Tačiau viena iš priežasčių, kodėl Europos konvencija buvo įtraukta į Švedijos įstatymus, buvo siekimas sukurti platformą tiesioginiam konvencijos taikymui Švedijos teismuose (žr. Įstatymo projektą 1993/94:117, psl.33). Taip pat Aukščiausiasis teismas keletame savo sprendimų yra įtvirtinęs, kad įmanoma nukrypti nuo tokių įstatymo paruošiamajame darbe pateiktų įstatymo tikslų arba teismo praktikos, kai tai yra reikalaujama pagal Konvencijos aiškinimą, kaip jis yra pateikiamas Europos žmogaus teisių teismo nuosprendžiuose (žr. nauji Švedijos Aukščiausiojo teismo sprendimai NJA 2005, psl.462; cf ankstesnės teisinės bylos įskaitant NJA 1988 psl. 572, 1991 psl. 188, 1992 psl. 532 ir 2003 psl. 414). Iš to, kas čia pateikta, seka tai, kad tam, kad šio įstatymo taikymas atitiktų Konvenciją, atsakomybės už agitaciją prieš nacionalinę ar etninę grupę sąlygos šiuo atveju turėtų būtų griežčiau aiškinamos, nei pateikta paruošiamajame darbe. Kaip tik ką buvo pasakyta, galima daryti prielaidą, kad toks atitinkantis Konvenciją įstatymo taikymas neleistų nuteisti ÅG pagal dabartines bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas čia buvo išdėstyta, kaltinimai ÅG yra atmetami.

Pilną tekstą anglų kalba rasite paspaudę čia (failo dydis: 92 k)